MOKYKLA ŠVENČIA - spalio 20d apžvalga

Ketvirtadienio rytas prasidėjo smagiai ir netradiciškai – gimnazistai galėjo ateiti į mokyklą be kuprinių. Smagu buvo matyti, kad mokiniai tam atidžiai ruošėsi, skyrė laiko, pastangų bei fantazijos. Įdomu buvo stebėti koridoriuose zujančius ir kabinetuose besimokančius mokinius su krepšiais, kibirėliais, spausdintuvais, įrankių dėžėmis, pagalvių užvalkaliukais, išpjaustytais ir pritaikytais nešiotis kompiuterių rėmus, mažytėmis rankinėmis ir kitais kuprines pakeičiančiais daiktais. Mokykla atgijo, mokiniai džiaugėsi ir smalsiai apžiūrinėjo vieni kitų naująsias „kuprines".

Šventiniams gimnazijos 55-erių metų jubiliejaus renginiams persiritus į antrąją pusę I-IV klasių mokiniai kartu su auklėtojais kūrė šventinį „Gimtadienio atviruką“. O ar žinote, kada ir kur gimė tradicija sveikinti artimuosius ir linkėti jiems? Tradicija sveikinti ir rašyti linkėjimus atsirado prieš mūsų erą. Dar senovės egiptiečiai linkėjimus įvairiomis progomis rašė ant papiruso ritinėlių.

T. Hokienė pateikia informaciją, kad Europoje rasti seniausi atvirukų pavyzdžiai priskiriami XIV–XV amžiui ir tai buvo labai prabangūs, rankų darbo kūriniai arba vienetiniai medžio raižinių spaudai, kuriuos švenčių progomis per pasiuntinius dovanodavo tik labai turtingi aristokratai. Seniausias žinomas tokio tipo atvirukas saugomas Britų muziejaus archyve Londone: pasak legendos, Orleano kunigaikštis Čarlzas ant atviruko parašė eiles savo mylimai žmonai apie 1415 metus ir per pasiuntinį išsiuntė iš Londono Tauerio, kuriame tuo metu kalėjo.

Taip pat rašoma, kad „tikroji atvirukų istorija prasidėjo 1869 metais Austrijos-Vengrijos imperijoje. Šios šalies pašto administracija priėmė sprendimą leisti susirašinėti ant nedidelių kortelių. Prancūzijos-Prūsijos karo metu kareiviai, rašydami atvirlaiškius artimiesiems, pradėjo juos puošti piešiniais, tad verslininkai suskubo parūpinti kortelių su jau atspausdintomis iliustracijomis – taip atsirado pirmieji vaizdų atvirukai, kuriuos nuolat tobuliname.“

1895–1918 metais atvirukai tapo labai populiarūs. Pirmieji atvirukai Lietuvoje buvo išspausdinti 1875 metais, o 1890 m. jau pasirodė ir spalvoti.

Taigi, kad ir kokie gražūs būtų spausdinti atvirukai, tačiau nieko nėra mieliau ir šilčiau nei gauti ranka dekoruotą, įvairiomis technikomis atliktą ir individualizuotą sveikinimą, kada galvojama apie adresatą bei linkima iš širdies. Todėl mūsų gimnazistų nuoširdžia kūryba bei palinkėjimais MOKYKLAI galima pasidžiaugti I-ojo aukšto erdvėse...